Jaršhiti

Jaršhiti er ķ raun sį hiti ķ jöršinni sem er umfram žann hita sem rķkir viš yfirborš jaršar. Lengi hefur veriš vitaš aš hiti fer vaxandi eftir žvķ sem dżpra kemur undir yfirboršiš enda hafa fyrirbęri eins og eldgos og heitar lindir alla tķš veriš óręk sönnun fyrir žvķ.
Jaršhitasvęšum į Ķslandi er skipt ķ tvo megin flokka, žaš er annarsvegar hįhitasvęši žar sem hiti er hęrri en 200°C į 1000 m dżpi og hins vegar lįghitasvęši žar sem hitinn er innan viš 150°C į sama dżpi.
Jaršhitasvęši ķ Eyjafirši eru talin til lįghitasvęša.

Lįghiti
Forsenda žess aš jaršhiti verši til er aš jaršskorpan sé nęgilega heit. Heitust er hśn undir gos- og glišnunarbeltunum en kólnar žegar fjęr dregur og jaršskorpan veršur eldri. Žar sem jaršskorpan er kaldari, en žó nęgilega heit til aš hita vatn upp ķ 50-150°C, er talaš um lįghitasvęši.
Lįghitasvęši eru talin nįlęgt 250 į landinu og eru žau misstór, allt frį einstökum volgrum og upp ķ nokkra tugi uppsprettna.

Żmsar kenningar hafa veriš settar fram um ešli lįghitasvęša og uppruna heita vatnsins. Į sķšustu įratugum hafa žessar hugmyndir žróast og tekiš stakkaskiptum frį žvķ fyrstu rannsóknir į jaršhitasvęšum hófust. Lengst af var tališ aš vatniš vęri aš uppruna śrkoma sem falliš hefši į hįlendinu og nįš aš seytla nišur į nokkurra kķlómetra dżpi į leiš sinni nišur į lįglendi. Vatniš var tališ fį varma sinn ķ gegnum heitt bergiš vegna hins almenna varmastraums ķ išrum jaršar. Žessi kenning fól ķ sér aš jafnvęgi vęri milli varmastraums og rennsli vatns.

Meš aukinni tękni į įttunda įratugnum varš mögulegt aš bora dżpri borholur og smį saman hęgt aš gera żtarlegri athuganir meš nįkvęmari męlitękjum. Ķ dag telja menn lķklegt aš varmanįmiš verši meš stašbundinni hręringu (upp- og nišurstreymi) vatns ķ lóšréttum sprungum sem eru lokašar nešan įkvešins dżpis. Viš varmanįmiš kólnar bergiš og dregst saman žannig aš sprungur opnast lengra nišur. Hringrįs vatnsins nęr stöšugt dżpra ķ kerfiš og jaršhitakerfiš višheldur žannig sjįlfu sér. Um ašrennsli vatnsins hafa komiš fram żmsar hugmyndir ašrar en aš žaš eigi rętur aš rekja ķ śrkomu į hįlendi. Mögulegt er einnig aš žaš streymi aš grunnt ķ jöršu eša jafnvel į yfirborši og renni nišur sprungur į lįghitasvęšum eša ķ nįgrenni žeirra.

Hįhiti

Hįhitasvęši Ķslands liggja öll ķ glišnunarbeltum landsins, frį Reykjanesskaga og noršur ķ Žingeyjarsżslu.
Fjöldi hįhitasvęša į Ķslandi hefur veriš mjög į reiki, allt eftir žvķ hvernig žau hafa veriš skilgreind. Į fyrri hluta tuttugustu aldar voru jaršhitasvęšin į Ķslandi ašallega flokkuš eftir yfirboršseinkennum en į sķšari hluta aldarinnar var frekar fariš aš flokka svęši eftir hitastigi jaršhitageymis en yfirboršseinkennum. Hitinn var žį annašhvort męldur beint ķ borholum eša įlyktaš um hann śt frį efnasamsetningu vökvans.

Įriš 1980 skilgreindi Gušmundur Pįlmason hįhitasvęši sem svęši žar sem hiti, ofan 1000 m dżpis, er yfir 200°C. Önnur svęši teljast žį lįghitasvęši. Žessi skilgreining fellur vel aš fyrri flokkun jaršhitasvęša žar sem sśrir gufu- og leirhverir eru einungis į hįhitasvęšum en basķskar volgrur, laugar og vatnshverir į lįghitasvęšum. Basķskir vatnshverir koma žó fyrir į hįhitasvęšum žar sem djśpvatn, sem jafnan er basķskt, nęr aš komast upp į yfirborš įn žess aš nęg uppgufun eša blöndun viš grunnvatn verši.

Hįhitasvęši eru mjög litaušug ķ nįgrenni gufuaugna og leirhvera vegna samspils uppleystra efna ķ vatni/gufu og sśrefnis andrśmsloftsins sem einnig getur veriš uppleyst ķ grunnvatninu. Śr bergkvikunni djśpt ķ jöršu koma lofttegundir, ašallega koltvķsżringu og brennisteinsvetni, sem hvarfast viš grunnvatniš og bergiš į leiš sinni til yfirboršs. Viš žetta bętast sķšan efnahvörf viš sśrefni loftsins žegar nęr dregur yfirborši jaršar. Berg į hįhitasvęšum hefur ummyndast mun meira į hįhitasvęšum en lįghitasvęšum.

Fįein hįthitasvęši gosbeltisins eru falin aš hluta eša öllu leyti undir jökulhettu. Varmaśtstreymi žeirra bręšir stöšugt ķsinn og koma afleišingar žess fram ķ jökulhlaupum sem stundum geta einnig stafaš af gosvirkni undir jöklinum. Žekktustu hįhitasvęšin undir jökli eru Grķmsvötn og Kverkfjöll ķ Vatnajökli og Katla ķ Mżrdalsjökli.

Svęši

RANGĮRVELLIR, 603 AKUREYRI
KT: 550978-0169
SĶMI 460 1300 - FAX 460 1301
NO@NO.IS
OPNUNARTĶMI ŽJÓNUSTUVERS: kL. 8 - 16

BAKVAKT

Sķmar bakvakta utan opnunartķma

HITAVEITA: 892 7305
VATNSVEITA: 892 7305
FRĮVEITA: 892 7305
RAFVEITA: 892 1514
ÓLAFSFJÖRŠUR: 893 1814