Vatnsveitan

Inngangur
Vatnsveita Akureyrar var formlega stofnuš įriš 1914 en forsagan er žó lengri žar sem fyrsta vatnsveitan var stofnuš įriš 1902 en žaš var vatnsveita Oddeyringa og réttu hįlfu įri sķšar hleypa Innbęingar vatni į sķna veitu.  Žessar veitur voru ķ upphafi félag ķ eigu žeirra sem hana lögšu.  Įriš 1904 tók Akureyrarkaupstašur yfir Oddeyrarveituna og įriš 1914 Innbęjarveituna.

Helstu vatnstökusvęši vatnsveitunnar eru Hesjuvallalindir sem virkjašar voru įriš 1914, Sellandslindir į Glerįrdal sem virkjašar voru įriš 1958 og loks Vaglalindir ķ Hörgįrdal sem fyrst voru virkjašar įriš 1972 en sķša aukin žar vatnsvinnsla į nķunda įratugnum.  Einnig hafa Hesjuvallalindir og Sellandlindir veriš bęttar og aukin vinnsla žašan.

Auk vatnsveitu į Akureyri į og rekur Noršurorka hf. vatnsveitu ķ Svalbaršsstrandarhreppi eftir kaup į žeirri veitu įriš 2005, vatnsveitu ķ Hrķsey sem Noršurorka hf. keypti eftir sameiningu Hrķseyjar og Akureyrar įriš 2004 og vatnsveitur ķ Eyjafjaršarsveit sem keyptar voru samhliša kaupum į Hitaveitu Eyjafjaršarsveitar įriš 2008.

Nokkur orš um sögu vatnveitna į Akureyri

Vatnsveitur Akureyringa
Eins og įšur segir voru forverar Vatnsveitu Akureyrar einkaveitur sem ķbśarnir komu į fót ķ upphafi tuttugustualdarinnar.  Ķ upphafi žurftu bęjarbśar eins og gefur aš skilja żmist aš sękja vatn ķ sameiginlega brunna og bera žaš til hśsa sinna eša eins og sumir geršu aš koma sér upp eigin brunnum sem ekki var óalgent į Akureyri į žessum tķma.

Rétt er aš taka fram ķ upphafi aš Ķslendingar voru ķ raun ekki mjög langt į eftir öšrum ķbśum konungrķkisins aš taka upp vatnsveitur, til aš mynda komst vatnsveita į ķ Kaupmannahöfn um 1860 og ķ Esbjerg įri 1897.  Auk vatnsveitna į Akureyri, var komiš upp vatnsveitum į Ķsafirši įriš 1900, į Seyšisfirši įriš 1903, ķ Hafnafirši įriš 1904 og ķ Reykjavķk įriš 1909 svo dęmi séu nefnt.

Frumkvęši hśseigenda į Akureyri og samtakamįttur viš aš koma upp vatnsveitum var ašdįunarveršur į sama tķma og bęjaryfirvöld treystu sér ekki til žess aš setja verkiš ķ forgang.  Undirliggjandi var engu aš sķšur aš vatnsveitan var komin į dagskrį sem framtķšar verkefni bęjarins.

Auk žess aš afla neysluvatns er ljóst aš ein af kveikjum žess aš bęjarbśar įkvįšu aš rįšast ķ vatnsveituframkvęmdir var aš tilraun til žess aš efla brunavarnir.  Žar hefur stórbruninn ķ Innbęnum ķ desember įriš 1901 örugglega haft žżšingu enda stofnįr Innbęjarveitunar tveim įrum sķšar.  Er žį til žess aš horfa aš menn sįu aušvitaš fyrir sér aš snögglega mętti bregšast viš ef ętķš vęri ašgangur aš rennandi vatni ķ hśsum, auk žess sem koma mętti fyrir brunahönum į völdum stöšum ķ bęnum.

En ašgangur aš miklu og hreinu vatni hafši einnig mikla žżšingu fyrir heilsufar bęjarbśa og įhyggjur af žessum žętti hafši einnig verulega žżšingu.  Kemur žetta mešal annars fram ķ bókunum heilbrigšisnefnda frį žessum tķma sem og ķ bréfum hérašslęknis til bęjaryfirvalda.  Eitthvaš bar į taugaveiki į žessum įrum sem hérašslęknir vildi meina aš ętti mešal annars rót sķna aš rekja til lélegra brunna sem voru illa varšir fyrir yfirboršsvatni.

En žrįtt fyrir aš bęši Innbęingum og Oddeyringum tękist aš koma upp dreifikerfi fyrir neysluvatn um bęinn žį var žaš ekki nóg eitt og sér.  Žaš sem allt snérist um var vatniš sjįlft og öflun žess.  Žar stóšur Innbęingar heldur betur aš vķgi meš svo nefndan Gvendarbrunn, sem grafinn var ofan til ķ noršanveršu Bśšargilinu, mešan žeir brunnar sem Oddeyringar grófu ķ landi Stóra Eyrarlands voru fremur misheppnašir og skilušu litlu vatni meš tilheyrandi skömmtunum og vandręšagangi.

Margt hjįlpašist žvķ aš ķ žeim efnum aš bęjarstjórn Akureyrar tók viš merkjum žeirra einstaklinga sem upphaflega sżndu žaš frumkvęši aš stofna til vatnsveitna į Akureyri.

Auk brunans ķ Innbęnum 1901 varš annar stórbruni į Oddeyrinni įriš 1906.  Bruninn ķ desember įriš 1901 įtti upptök sķn ķ hśsi sem įfast var viš Hótel Akureyri (inn ķ Ašalstręti).  Af varš stórbruni svo 12 hśs brunnu og rśmlega fimm tugir manna uršu hśsnęšislausir.  Svo var eldurinn mikill aš bjarminn af bįlinu sįst af innstu bęjum ķ Eyjafirši og utan af Įrskógsströnd.  Įrin žar į eftir uršu fleiri brunar stórir og smįir. Žar bera hęst aš Möšruvallaskóli brann ķ mars 1902, Braušgeršarhśs Höepfnersverslunar brann til kaldra kola ķ febrśar 1903 og sķšar um haustiš brann hśs Įrna Péturssonar kaupmanns į Oddeyrinni. Ķ október įriš 1906 rķšur enn ein skelfingin yfir žegar eldur kviknar ķ hśsinu nśmer 5 viš Strandgötu.  Įšur en varir snżst vindur śr sušri til vesturs og hśsaröšin er ķ stór hęttu. Įšur en yfir lķkur eru sjö hśs efst viš Strandgötuna oršin eldinum aš brįš.  Hér var žį oršinn stęrsti bruni į Ķslandi og lįn aš ekki varš mannskaši af og ljóst aš enn fleiri hśs voru ķ brįšir hęttu. Ķ įgśst 1911 kviknaši ķ hśsinu nśmer 15 viš Brekkugötu og brann žaš til kaldra kola.  Ķ byrjun september 1913 brennur Hlķš hśs Kristjįns Helgasonar ökumanns til kaldra kola. Er ekki aš undra aš umręšan um öflugri vatnsveitu meš brunavarnir ķ huga įgeršist mešal bęjarbśa.

Vatnsleysiš var tilfinnanlegt og kvörtunum ringdi yfir bęjarstjórn.  Ķ sögu Akureyrar (III bindi, bls. 155) segir frį kvörtunum bęjarbśa. „Einn žeirra sem bar sig illa undan vatnsskortinum var Matthķas Jochumsson.  Hann kvašst išulega verša vatnslaus svo vikum skipti og vęri honum žį naušugur einn kostur aš kaupa menn til aš vera vatn inn ķ hśsiš.“ (bréf MJ til bęjarstjórnar 17. aprķl 1910).  Sumir höfšu önnur rįš, lokušu fyrir vatnsleišsluna og neitušu aš greiša vatnsskattinn.

Lögš drög aš Vatnsveitu fyrir Akureyri
Ljóst var aš viš svo mįtti ekki bśa, stórbrunarnir, umręšan um heilsusamlegri vatnsból og nęgilega mikiš vatn, varš til žess aš bęjarstjórn stofnaši įriš 1911 til nefndar sem gekk undir nafninu vatnsveitunefndin. Nefndin var ķ upphafi „stjórnarnefnd Oddeyrarvatnsleišslunar“ sem bęrinn hafši yfirtekiš įriš 1904 eins og įšur segir.

En vandi vatnsveitunefndarinnar var aušvitaš hinn sami, hvar skyldi finna nęgjanlega mikiš og gott vatn fyrir nżja veitu. Żmissa rįša var leitaš mešal annars hjį verkfręšingnum Jóni H. Ķsleifssyni (1912) sem leitaši vatns ofan viš bęinn įn įrangurs.  Hann frétti hins vegar af vatni yfir ķ Vašlaheiši og eftir skošun taldi hann rįšlegt aš sękja vatniš ķ Varšgjįrlindirnar og leiša žaš yfir leirurnar og ķ bęinn. Sama var uppi į teningnum hjį Įsgeir Torfasyni efnafręšingi sem įriš eftir (1913) leitaši vatns og skošaši Varšgjįrlindirnar.  En hik var į vatnsveitunefndinni og bęjarstjórninni.  Var rįšlegt og óhętt aš fara meš vatnsleišslu yfir leirurnar eša var žaš hęttuspil?  Biš varš į framkvęmdinni žó einsżnt vęri aš eitthvaš yrši aš gerast ķ vatnsveitumįlunum.

Tildrögin aš framhaldinu voru tilviljunarkennd. „Eins langt aftur og grįhęršustu öldungar bęjarins mundu höfšu menn getaš séš af brekkubrśninni hjį Gagnfręšaskólanum [MA] aš sunnan til ķ Kręklingahlķšinni runnu fram lękir sem, aš minnsta kosti śr bęnum aš sjį, virtust bera fram mikiš vatn allt sumariš.  Svo var žaš snemma ķ september 1913 aš fįeinir Akureyringar, enginn žeirra var nafngreindur, geršu sér ferš uppeftir til aš kanna upptök Vatnsins hjį Hesjuvöllum. Bóndinn žar efra, Vilhjįlmur Jónasson, gat frętt žį į žvķ aš vatniš śr lindinni vęri alltaf jafnmikiš og óhreinkašist aldrei, hvorki ķ leysingum né miklum rigningum.  Sjįlfir gįtu žeir fundiš aš vatniš var bragšgott, kalt og eftir lauslegri męlingu yfiriš nóg handabęjarbśum. Žaš įtti eftir aš sżna sig žegar Jón Žorlįksson landsverkfręšingur og sķšar forsętisrįšherra var fenginn noršur til aš kanna Hesjuvallasvęšiš, aš žetta var enginn óskhyggja.“ (Saga Akureyrar, III. bindi, bls. 158-159). Blašiš Noršurland fjallaši um fund Hesjuvallalindanna ķ blašagrein į forsķšu 9. september 1913. Segja mį aš sś grein hafi ekki lįtiš mikiš yfir sér mišaš viš öll žau greinarskrif sem į undan höfšu gengiš um vatnsveitumįliš.

Vatnsveita Akureyrar veršur aš veruleika
Jón Žorlįksson landsverkfręšingur skošaši Hesjuvallalindirnar og tók snögglega af skariš um aš žarna vęru komna framtķšar lindir fyrir Akureyri. Tók hann sķšan aš sér aš hanna vatnsveituna og gera įętlun efnisžörf, vinnu og annaš sem mįli skipti.  Lżsing hans į Vatnsveitu Akureyrar mį lesa ķ blašinu Nošurland frį 24. janśar 1914 en žar birtist einnig auglżsing um śtboš į efni til veitunnar.

Meš śtboši 24. janśar 1914 var efni til veitunnar bošiš śt og voru tilbošin opnuš 27. febrśar.  Ķ blašinu Noršurlandi žann 7. mars 1914 er greint frį žvķ aš vatnsleišslunefndin hafi lagt fyrir bęjarstjórnarfund aš tekiš verši tilboši ķ pķpurnar frį verslunarhśsinu Olsen & Ahlmann ķ Kaupmannahöfn. Verslunarhśsiš bauš pķpunar fyrir kr. 17.061,02 FOB ķ Hamborg. Žį var einnig samžykkt aš taka tilboši ķ stopphana og brunahana frį Bang & Pingel ķ Kaupmannahöfn en žaš bauš alla stopphana fyrir kr. 384,42 og brunahana fyrir kr. 35.05 hvern hingaš komna. Um flutning į pķpunum var sķšan samiš viš Bergenska gufuskipafélagiš sem tók aš sér aš flytja hvert tonn af grenri pķpunum fyrir kr. 20 en kr. 25 fyrir žęr sverari.  Fram kom ķ blašinu Noršurland aš įętlaš vęri aš framkvęmdir viš veituna gętu hafist ķ maķ įriš 1914.

Ķ mars įriš 1914 gekk Vatnsleišslunefndin frį samningi viš Gušmund Bķldahl į Siglufiršir um skuršgröft  fyrir vatnspķpurnar frį Hesjuvallalindum nišur į brekkubrśnina.  Inn ķ verkinu var falinn gröftur į 1,5 m djśpum skurši, sprengingar į allt aš  20 metra löngu svęši, fyrirhlešslur og sķšan aš grafa yfir pķpurnar aš nżju.  Fyrir hvern metra ķ skurši įtti Gušmundur aš fį kr. 0,90 en önnur tilboš sem bįrust voru frį H. Frišjónssyni kr. 1.10 fyrir meterinn og frį Verkamannafélaginu kr. 1.35 fyrir meterinn.

Samhliša undirbśningi nżrrar vatnsveitu hófust umręšur um hvort ekki vęri ešlilegt aš vatnsveita innbęinga yrši hlut af bęjarveitunni enda hagkvęmast aš reka eina veitu fyrir bęjarfélagiš.  Ķ frétt ķ Noršurlandi 24. mars 1914 segir frį žvķ aš vatnsveitunefndinni hafi borist tilboš frį innanbęjarvatnsleišslufélaginu. (1) Aš bęrinn taki aš sér allar skuldir sem į vatnsleišslunni hvķla žegar hśn er afhent. (2) Aš žau hśs sem nś hafa vatn śr vatnsleišslu žessari, fįi 10% aflįtt af hinum almenna vatnskatti um nęstu 10 įr frį 1. janśar 1915 aš telja. (3) Aš ekki verši jafnaš hęrri vatnskatt į žessu įri en sem nęgir til venjulegra afborgana og vaxtagreišslu af skuldum žeim sem į vatnsleišslunni hvķla og nišurnöfnun gjaldanna fari fram, eftir sömu reglu og veriš hefur ķ žessu félagi.  Lagši vatnsveitunefndi til aš tilbošinu yrši tekiš óbreyttu og gekk žaš eftir. Ķ fréttinni segir sķšan aš „yfirleitt er nś vatnsleišslunefndin bśin aš koma mįlinu ķ gott horf og į žakkir skiliš fyrir.“

Framkvęmdir viš lindirnar og ašveituęšina gengu vel. Haustvešur voru góš og ķ októberlok mįtti heita aš verkinu vęri lokiš og hęgt var aš hleypa vatni į dreifikerfi bęjarins.  Nż vatnsveita var oršin aš veruleika žó enn ętti eftir aš bęta dreifikerfiš ķ bęnum.  Žann 22. desember 1914 samžykkti bęjarstjórn reglugerš fyrir „vatnsleišslu Akureyrar“ og žar įkvešinn vatnsskattur og ašrir skilmįlar fyrir veitunna.

Samhliša vatnsveituframkvęmdinni var fariš ķ aš ganga frį samningi viš Vilhjįlm bónda Jónasson į Hesjuvöllum um vatnsréttindin.  Var samiš um aš hann fengi „ķ eitt skipti fyrir öll 325 krónur“ ķ žóknun fyrir afnot af vatni ķ Hesjuvallalandi og naušsynlegt landnįm viš vatnsleišsluna. Ķ Sögu Akureyrar eftir Jón Hjaltason segir aš žetta séu trślega bestu samningar sem bęjarstjórn Akureyrar hafi nokkru sinni gert ķ sögunni og žar rakiš til samanburšar ašrir kostnašarlišir sem bęrinn bar af vatnsveituundirbśningnum į sama tķma. (Saga Akureyrar, III bindi bls. 160-161). Ekki var annaš hęgt aš segja en aš virkjun Hesjuvallalindanna hafi gengiš vel og vatniš śr žeim afbragšsgott.  Lengi framan af dugšu Hesjuvallalindirnar bęjarbśum eina og sér.

En bęrinn stękkaši, ķbśunum fjölgaši og nż fyrirtęki tóku til starfa. Žar koma aš gęta fór vatnsskorts žrįtt fyrir gjöful vatnsból ķ Hlķšarfjalli.  Ķ byrjun jślķ 1929 samžykkti bęjarstjórn aš byggšur yrši nś žegar vatnsgeymir ofan viš Glerį er rśmaši 500 teningsmetra vatns, eins og žaš var oršaš.  Sagši jafnframt aš geymirinn ętti aš bęta śr žeim vatnsskorti sem gert hefši vart viš sig aš undanförnu. Lokiš var viš byggingu vatnsgeymisins įriš 1930. Vatnskortu įtti reyndar eftir aš verša vandamįl lengi sķšan.

Ķ jśnķ 1937 er skrifaš ķtarlegt kvörtunarbréf ķ eitt bęjarblašanna og bęjarstjórn brżnd til žess aš gera śrbętur vegna vatnsleysis og aš bęjarfulltrśar „hundsi ekki jafn sjįlfsagša menningarkröfu sem žaš, aš veita bęjarbśum hér ķ Akureyrarbę nęgilegt vatn.“ (Verkamašurinn 29. jśnķ 1937).

Ķ febrśar 1938 samžykkir vatnsveitunefndin ašgeršir til śrbóta.  „Vatnsveitustjóri lagši fram lista yfir efni, sem hann taldi aš žyrfti aš panta til lagningar į vatnsleišslu milli efstu žróar og mišžróar, įsamt efni til nżlagningar og endurbóta vatnsleišslunnar nišri ķ bęnum.  Samžykkt aš panta umętt efni svo fljótt aš hęgt verši aš hefja verkiš hiš allra fyrsta.  Helst žyrfti efniš til lagningar leišslunnar ķ fjalliš aš vera komiš svo fljótt aš pķpurnar vęri hęgt aš flytja į stašinn į slešum.“

Fyrir sveitarstjórnarkosningarnar ķ janśar 1942 varš vatnsveitumįliš og vatnsskorturinn aš kosningamįli eša ķ žaš minnsta komst žaš į mįlefnaskrį sem forgangsmįl.

 

Į fimmta, sjötta og sjöunda įratugnum gętti annaš slagiš vatnsskorts śr lindunum ķ Hlķšarfjalli og žį fyrst og fremst į vetrum. Sjį mį żmis dęmi um auglżsingar frį žessum įrum žar sem bęjarbśar eru bešnir aš spara kaldavatniš. Var į stundum kvešiš sterkt aš ķ auglżsingunum og ķbśar varašir viš nęturrennsli, s.s. viš aš śtvatna fisk og kjöt og kęla mjólk.  „Sannist hiršuleysi manna ķ žessum efnum, veršur vatniš fyrirvaralaust tekiš af žeim hśsum yfir lengri tķma“, sagši til dęmis ķ auglżsingu ķ mars 1947.

Samkvęmt auglżsingum gętti vatnsskort ķ febrśar 1944, ķ mars og jślķ 1947 og ķ aprķl 1950 er auglżsing um aš „bķlažvottur, gangstéttažottur og gluggažvottur meš slöngum frį vatnshönum er algjörlega bannašur fyrst um sinn.“ Oft viršist sem frosthörkur aš vetrum hafi valdiš vatnsskortinum, en stundum fóru saman žurkar sumariš į undan og frost veturinn į eftir, eins og kom fram ķ auglżsingu ķ janśar 1958. (Dagur 18. janśar 1958)

Ljóst var aš huga žurfti sterklega aš virkjun į nżjum lindum og žvķ fariš aš huga aš frekari vatnsvinnslu. Sumariš 1956 samžykkti bęjarstjórn aš fara ķ framkvęmdir viš nżja vatnsveitu.  Žaš sumar fór sķšan ķ rannsóknir og könnun į stašhįttum meš žeirri nišurstöšu aš virkja Sellandslindir į Glerįrdal. Įriš eftir 1957 var pantaš naušsynlegt efni, vegur lagšur fram dalinn og lindirnar grafnar ķ lokręsi og sameinašar.  Ótķš var ķ upphafi sumars 1958 žannig aš framkvęmir žaš įriš hófust ekki fyrr en um mįnašarmótin jśnķ jślķ. Um virkjun Sellandslindanna er fjallaš ķ įgętlega ķtarlegri blašagrein ķ Degi haustiš 1958 (fyrri hluti) og (sķšari hluti).*

Žar kemur fram aš 6 lindir muni virkašar og įętlaš aš 100 lķtrar į sekśndu nįist śr lindunum og žaš verši flutt ķ 200 mm pķpum nišur į Rangįrvelli.  Lindirnar eru ķ allbrattri hlķš og į žessum tķma var žaš nokkurt mįl aš koma tękjum og bśnaši į svęšiš og beita žurfti įkvešinni śtsjónasemi viš framkvęmdirnar. Margt skólapilta vann viš veituframkvęmdirnar en ašalsmišur var Eišur Baldvinsson, flokkstjórar Kristjįn Helgason og Jóhann Siguršsson og vélamašur var Sigfśs Erlingsson. Greinarhöfundur er mjög įnęgšur meš aš sjį hversu góšur frįgangur er į lindunum og hreinlęti žar meš tryggt til hins żtrasta.  Ķ nišurlagi greinarinnar segir um vatnsleysiš.  „Hin nżja  vatnsveita mun nęgja um alllanga framtķš, žótt varlega skuli spį fram ķ tķmann. En žegar hśn nęgir ekki mun Glerį sjįlf verša aš žjóna hlutverki bęjarlęksins fyrir fjölmennasta staš Noršurlands.“ Žaš var sķšan kl. 2 ašfararnótt laugardagsins 6. desember sem nżja vatnsleišslan var tengd viš bęjarkerfiš.

Sellandslindirnar eru ķ um žaš bil 450 metra hęš yfir sjó og leišslan ķ bęinn er um 5,5 kķlómetrar aš lengd.  Haft var eftir Sigurši Svanberssyni vatnsveitustjóra aš hin aukna veita ętti aš nęgja um nęstu framtķš enda komi engin sérleg óhöpp fyrir, eins og žaš var oršaš.

Ekki var langt lišiš į sjöunda įratuginn žegar enn fór aš gęta vatnsleysi einkum į vetrum og fram eftir vorinu. Veturinn og voriš 1966 er enn auglżst og Vatnsveitan bišlar til bęjarbśa um aš fara sparlega meš vatniš. Snjóar höfšu veriš litlir undangengna vetur og frosthörku miklar veturinn 1966 žannig aš rennsli śr Hlķšarfjalli og af Glerįrdal var til muna minna en ķ venjulegu įrferši.

Viš žessu var mešal annars brugšist meš žvķ aš auka vatnsmišlun og ķ įgśst 1966 auglżsir Vatnsveitan śtboš į byggingu vatnsgeymis er rśmi 1.000 m³ vatns. Viš vatnsgeyminn var lokiš įriš 1967 og įriš eftir var lokiš byggingu lokahśss.  Žessi žrżstivatnstankur stendur į svonefndri Mišhśsaköpp og gengur undir nafninu Mišhśsageymir. Hann var į sķnum tķma forsenda žess aš hęgt var aš skipta bęnum ķ tvö žrżstisvęši eftir legu og hęš frį sjó.

En menn vissu aš žetta dygši skammt og į žessum įrum var jafnframt unniš aš undirbśningi nżrrar vatnsveitu meš žvķ aš meta möguleg nż vatnstökusvęši. Verkfręšiskrifstofa Siguršar Thoroddsen var fengin til žess aš skoša mögulega staši og skipuleggja og vinna aš naušsynlegum rannsóknum.  Metiš var hvort virkja mętti meš borholum į Glerįreyrum, en einnig Žverįreyrum. Boraš var į sķšarnefnda stašnum til aš kanna vatnsmagniš og leit įgętlega śt til aš byrja meš en sķšan kom ķ ljós aš vatniš žraut į vetrum.  Ķ frétt ķ Degi 13. įgśst 1966 er sagt frį žvķ aš nś beinist athyglin aš Glerį, žar eigi aš kanna ašstęšur betur og rannsaka vatniš.  Ljóst sé aš ef virkja eigi vatniš žašan žį žurfi aš koma upp hreinsistöš fyrir vatniš.  Kom fram aš en vęri leitaš fleiri mögulegra staša.

Umręšur um möguleg vatnsból héldu įfram. Auk žess aš horft vęri til Glerįr var greinilegt aš borun ķ įreyrar var talinn fķsilegur kostur. Fyrir lįg aš fljótlega žurfti aš liggja fyrir meš hvaša hętti tryggja mętti Akureyringum nęgilegt neysluvatn.  Ķ blašgrein ķ aprķl įriš 1969 er slegiš fram spurningunni „Hvar veršur nęsta vatnsból Akureyringa?“ Er žar sagt frį žeim rannsóknum sem stašiš höfšu yfir undangengin įr og aš nś standi vališ milli tveggja kosta, aš taka vatniš śr Glerį meš tilheyrandi hreinsimannvirkjum eša sękja žaš į įreyrar Hörgįr ķ landi Krossastaša į Želamörk.

Ķ endašan mars 1971 lagši vatnsveitustjórnin loks til viš bęjarstjórn aš virkjaš yrši į įreyrunum į mótum Hörgįr og Krossastašaįr ķ landi Vagla.  Žį žegar höfšu veriš boraš žar žrjįr holur meš mjög góšum įrangri.  Aukafundur var haldinn ķ bęjarstjórn fimmtudaginn 1. aprķl 1971 af žessu tilefni og tillagan samžykkt.  Jafnframt var samžykkt aš sękja um lįn til lįnasjóšs sveitarfélaga til framkvęmdanna og hefja žęr eins fljótt og unnt vęri.  Stefnt var aš žvķ aš taka 100 lķtra į sekśndu sem menn vonušust til aš dygši nęstu 20 įrinn. Geršu įętlanir rįš fyrir aš lögš yfšri stįllögn upp į Moldhaugnahįlsinn en žašan plast eša aspeströr til Akureyrar.

Ķ frétt ķ Degi 15. september 1971 segir aš von sé į stįlpķpum ķ lögnina frį Vöglum upp į Moldhaugnahįlsinn sķšar um haustiš og stefnt aš žvķ aš leggja žann hluta lagnarinnar gefi tķšin tilefni til žess.  Einnig kemur fram aš plaströr frį Reykjalundi sé vęntanleg voriš eftir.  Fram kom einnig aš żmsir hefšu vonast til žess aš heitt vatn yrši einnig leitt frį Želamörk en aš engin hreyfing sé hins vegar į žvķ mįli. Stįlrörin voru lögš um haustiš og hafist handa viš aš koma fyrir djśpdęlum ķ žeim žremur borholum sem bśiš var bora į įreyrunum. Ķ febrśar 1972 komu sķšan plaströrin frį Reykjalundi meš Hofsjökli til Akureyrar og var skipaš upp į Torfunesbryggjuni.  Var žį žegar hafinn undirbśningur fyrir žvķ aš leggja lögnina śt eins og žaš er nefnt.  Meš žvķ er įtt viš aš 15 metra löngum plaströrunum er komiš fyrir į lagnastęšinu og lengjurnar sošnar saman meš žar til geršir vél.  Skuršurinn er sķšan grafinn og lögnin lögš ķ hann og grafiš yfir. Ķ mars 1972 var bśiš aš ljśka byggingu borholuhśsa og leggja rafmagnslķnu aš vinnslusvęšinu og ķ jśnķ var bśiš aš koma um 5 km af plastlögninni ķ jöršu.  Ķ október um haustiš flytur Dagur fréttir af žvķ aš veriš sé aš ljśka tengingu lagnarinnar viš vatnsgeymanna aš Rangįrvöllum.  Jafnframt kemur žar fram aš gert sér rįš fyrir žvķ aš byggingu dęlustöšvar og nišurstetningu į dęlum veriš lokiš fyrir įramótin komandi og hęgt verši aš hefja dęlingu ķ upphafi komandi įrs 1973.  Ķ upphafi voru borašar žrjįr holur aš Vöglum en gert rįš fyrir aš žęr geti oriš allt aš sjö talsins.  Žegar įriš 1975 var talin žörf į žvķ aš bora višbótar holu žar sem lķtiš mętti śt af bregša svo ekki gętti vatnskorts.  Žessi hola var boruš  įriš 1976 og enn var bętt viš holum įriš ....  Ķ maķ 1978 var bošin śt bygging į 4000 m³ vatnstanka og var hann byggšur žaš sama įr.

Įriš 1988 var sķšan lögš nż lögn frį Vöglum inn aš mišlunargeymunum į Rangįrvöllum en meš tilkomu hennar varš mikil breyting til batnašar į vatnsbśskap Akureyringa.  Vaglasvęšiš žjónar Akureyringum ašallega į vetrum žegar verulega dregur śr afkastagetu lindarsvęšanna ķ Hlķšarfjalli og į Glerįrdal.

Žann 1. janśar 1993 voru Vatnsveita Akureyrar og Hitaveita Akureyrar sameinašar ķ eitt fyrirtęki, Hita- og vatnsveitu Akureyrar.

Auglżsing um vatnsskort

Auglżsing um vatnsskor ķ Degi 29. janśar 1966 timarit.is

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Auk vatnsveitu į Akureyri į og rekur Noršurorka hf. vatnsveitu ķ Svalbaršsstrandarhreppi eftir kaup į žeirri veitu įriš 2005, vatnsveitu ķ Hrķsey sem Noršurorka hf. keypti eftir sameiningu Hrķseyjar og Akureyrar įriš 2004 og vatnsveitur ķ Eyjafjaršarsveit sem keyptar voru samhliša kaupum į Hitaveitu Eyjafjaršarsveitar įriš 2008.

*Fengiš af vefnum www.timarit.is

Undirsķša ķ vinnslu!

Svęši

RANGĮRVELLIR, 603 AKUREYRI
KT: 550978-0169
SĶMI 460 1300 - FAX 460 1301
NO@NO.IS
OPNUNARTĶMI ŽJÓNUSTUVERS: kL. 8 - 16

BAKVAKT

Sķmar bakvakta utan opnunartķma

HITAVEITA: 892 7305
VATNSVEITA: 892 7305
FRĮVEITA: 892 7305
RAFVEITA: 892 1514
ÓLAFSFJÖRŠUR: 893 1814

Rauntölur Noršurorku

Śtihiti Akureyri   7,0 °C Vatnsvinnsla 127,5 l/s
Dęling og hitastig frį Laugalandi 23,4 l/s   90,1 °C
Dęling og hitastig frį Hjalteyri 82,4 l/s   87,2 °C
Rafmagnsnotkun Akureyri 2,8 MW